About authorship ethics

Over 24 years mentally ill alcohol-dependent role players of Lithuanian spies' services are at dirty war against me. In various years services assailed me with various gigolos: some Rafik, some infected with lice Gipsy Nykolay Kovalyov from Moletai, the patient of asylum Aleksas Repšas, killer Edmundas Brazauskas-ishmetas (he also Landsbergises' official painter), Tadas Pocius, pederasts Virginijus Jurkėnas with some Rimas, some criminal from prison Petras Siaurukas, criminal Vitas Zinkevičius, pederast Eugenijus Radzevičius, Vladimir Semionov, some free from brain criminal from prison, alcoholic in last stage, pederast Vytautas Paulauskas-Paulius, some Pranas plunge, killer from prison Valdas Preikšas, some Gintautas Petrovas, some Arvydas Kuolis, some mentally ill criminal from prison Evaldas Ivanauskas. Often services like to ascribe sins of their own bloody hands to me. In 1999 drunken Lithuanian soldiers beat Dr. Nijolė Tumėnienė. In 1996 some Alexander, a boy friend of Aida Chebatoriute, tried to strangle me in Vilnius. About 10 years spies and services including English ones play childish times-clocks' game adopted from some Polish children singers shoppers Martyn and Luk.

In 1997 spy Virginija Jurkaite with some Algis slandered me to other spies Arturas Stepanovas and Ruta Pakarklyte as if I drink alcohol in evenings, and soon I was criminally wounded with a car by some Russian mafia's youngsters and injured by medical staff. In reality I am an abstinent and such was always. Ok, in rarest occasions I used some drink for keeping friendship with some ones or for fier that they can kill me. Drinks drunk by me in all my life are about 1% of quantity of drinks drunk by average Lithuanian citizen in a year.

After V.Putin became president of Russia, about three fourths of Lithuanian population who are former informers of KGB (formerly the predominant security police organization of Soviet Union) spread in new spy services, parties (left and right), in agencies of psychotic mass medium. Falling into delight and complete insanity these deranged camouflaged Satanists peach and tattle everything and everybody without any necessity and reason. Significant part of their information is pure hoaxes and nonsense. A lot of informers are ill with paranoia and depressive schizophrenia. At present I think about 90% of Lithuanian population are secret policemen. Half of them themselves criminals, other half mentally ill.

Mad services like to seek some ciphers in any my sayings. For them anything associating with me obtains some paranormal meaning. For example, if earlier I had email box in Operamail server, in their fantasies I was a singer, if later I changed Operamail to Sacbeemail, for them I became a bee, and some local forester-beekeeper Rimidis turned into bee movies' "stylist". They also confound some different concepts: my work in field of aesthetics THE SECRETS OF PERFECTION with cars and other perfect things; K.Vasiljev with peasants Vasiliauskai; the golden section with metal gold and jewelry; my name given from birth Jurate (Jūratė) with pirates; my pictures and theories with electricty and aerobics; my proportional grids with nets for fishing; Luks-Martyns with me; etc.

If in drunk or sober state any failure occurs to them, they like to relate it with me (or with my THE SECRETS OF PERFECTION). Although I do not know them and their affairs overall. It appears I am guilty, if in 1987 Mazeikiai's poster workshop burnt, though I did not set afire and did not order anybody to do that. It appears I am guilty if some Zemeckis raped and strangled some young girl for what received 12 years to pass in prison. I am guilty if some Saulius Šaltenis seduced some woman or himself was seduced. I am guilty if in 1985 some distracted A.Pakalka gave nicknames 'pederast' to Grushas, a director of Mazeikiai musicians, 'lesbians' to assistants of Grushas, and 'tripper' to J.Zalkauskas after what I was bombarded by real trippers, pederasts, gigolos T.Pocius with Virginijus Jurkenas, Eugenijus Radzevicius, V.Semionov, Kedainiai's criminals, and lesbians neighbors. It appears I am guilty if all my classmates copied home works every morning from me. I am guilty if some bad Laukuva's pupils swear and berate in presence of their teacher S.Juodeikiene. I am guilty if some alcoholics stole painted by me picture and sold it to some Bagdonaite. Perhaps my fault if some Rimkiukai and Taujanskiukai or Vale Grigoraviciute bumped with car into the tree. I am guilty if some Budvytis or Povilas Lukosius stole some parts of some cars and hanged. I am guilty if some ones shoot some Lingiai or some frontiersmen. If grandchildren of Pranas Martinavicius stole his money, some paranoid neighbors wanted to relate that crime with me. Probably I am guilty yet that a lot of Lithuanians rob property of Western Europeans or Australians from their shops, that Lithuanian prostitutes "work" in British cathouses, and prostitute Reda Dobrovolskyte steals. If some Sirvydukas was not able to swim and sank in Sweden or Norway, it appears I am guilty. If some S.Jucius dissapears in Kaliningrad, local alcoholic Edmundukas Juciukas comes to trouble me. Perhaps I am guilty yet if kidneys of some Algimantas Svegzda sickened, and he also died. If some Jurga Ivanauskaite gets sick of cancer and dies, some wicked neighbor Joana Jokubauskiene calls police for punishing me. According to crazy spy Joana Jokubauskiene, I am a dissembler copying some muscular Guardians Martins Scorseses Lynches and their ugly red-blooded films. If some ones are doing underhand actions with money and auctions for Vilnius monarchs' palace, crazy paranoid Rasa Gečaitė wants to relate that crime with me, even if last time in Vilnius I was over 3 years ago, in Western Europe was never, and in works of monarchs palace I participated never. Lithuanian drunks and tourists into foreign countries think that my pockets are full of money. At least some Nigerian Negroes sent for me millions of spam emails, but no one cent. Social democrat O.Sharmavicius and his colleagues like to relate my brother, a builder in America, with Lithuanian mafias and crimes. They would like to associate me and my brother with for me extremely disadvantageous and malign beat of N.Tumeniene by two Lithuanian soldiers in 1999.

In 1993 this my picture was stolen by barbarians Stasys Blinstrubas and mentally unstable Zita Blinstrubiene and recently vandalized by them.

In 1999 I conceived the largest colors' wheel with 200000 samples. I alone have to waste over 20 years for this work. Vilnius Art academy rejected any assistance, and for wheel's making I sought helpers among other people, but did not find anyone with exception of some "illegal worker" Rimantas Šveisteris who made under 60 samples when I myself in the same intervening period did about 3000 samples. Long ago I threw over this project as unrealizable, but some ones continued to play illegal worker's role through Internet antiwar forum in anonymity under common name Martynukas. Their harassments had no signs of reason, were vulgar, offensive and silly on purpose to discredit me in any way. I identified some anonymous mentally retarded schizophrenic Martynukai with some persons among employees of Vilnius art academy, Silale's hospital, library, computer sellers, neighbors, etc.; their telephonic voice was found very similar to voice of some Giedrius Karsokas; martynukai's colleague Russian anonym Genady was identified with pederasts gigolos V.Jurkenas-E.Radzevicius-Semionov-Petrov. We can think in that unclean way brainsick spy services tried to appropriate from me my paintings and theories in behalf of some translators, don Quijotes, English clocks, hair cutters, druggists, bicyclists, priests, pilgrims, gold downloads, some "Antanu paslaugos", cleansers, Mindaugas Petrulis with "perfect" Klaipeda's prostitutes "top secrets", Z.Steponavicius with "sellers" Kroliai, Petrosiukas, and auksines Oksanas; ordurean gigolo Vladimir Semionov with mister R.Songaila, Sigita and Ricardas Lukoshiunai with pederast Virginijus Jurkenas; Vita Pranculiene with "grabovskiai tikslūs laikai" Edvardas Miliauskas, J.Kiminius, R.Mikulevicius, doglike "policeman" moon's speculator Gintaras Valiukevicius with tales, P.Rupsys, V.Tiešis, some groups of secret translators "JML"-Laimutes- Miseviciute-Tiesiene-Sprangauskaite-Kreivyte-Rupsyte; V.Jurkaite with Martinaiciai-Marcinkeviciai; some crazy Russian provocateur art historian Natalya; siome other auxes-Natalias; Saltenai with Shavelas and some Sapagovai; Vaidotas Zukas, Asta Valaitiene, V.Kalinauskaite with Džiugas; Alvydas Mikuta, M.Abromaityte with some Polish felixes majonezai on red floor; L.Surgailis, A.Butrimas, V.Cibulskas, Vidmantas Jankauskas, K.Kuizinas, very powerful Aleksandra Aleksandraviciute, some N.Vasiliauskaites; Gecai with Rasos Gečaitės; N.Tumeniene with two drunk soldiers Martynukai-kulakauskai; thief of my composition Grazina Vitartaite-zolotoriene; S.Veiveryte with her monsters; dustbin contents' painter A.Kuras; prof.A.Andriejauskas who revised a few pages of my dissertation and is going by my old footmarks; pupos pupintojos Jankauskiene with Benetiene and pups ponios-paneles Blinstrubiene, Diana Petkiene, Jurkiene, G.Grunoviene; O. Gudaviciene with some Gudaviciai; some Mačioniai, P.Gerlikas, S.Mikalauskiene; A.Knyzeliene with framed used towels, Laktionovs, and Majai; Ukrainian workshop of kombikormai in Stungaiciai; I.Bukauskiene with some Jonikai; Martinaviciutes with yellow caps; Kniulienes with Donskiai; Landsbergiai with V.Petkevicius, spy J.Jokubauskiene, Hollywood Negroes, Petraviciukai, and Byelarussfilm; English Guardian with its idols Martins Scorseses Lynches and their ugly muscular blooded raw films; toweled Crimean and Lvov's Ukrainians; some pirating Marxes; and other marasmós.

Partly such extreme disrespect subsisted because often I was outvoted by corrupted exhibitions' juries of soviet Lithuanian artists association (artists' union). Left communistic wing of juries did not appreciate my patriotic, too realistic, and critical approach; right avant-garde wing did not appreciate my realistic approach too, because they hated realism as characteristic for Russians. In what way other artists got into exhibitions and artists' union mystery remains: or they started to serve for KGB like A.Skackauskas, G.Vitartaite, and many others; or they had famous fathers and ancestors like S.Sauka and A.Saltenis; or they had rich fathers like Egle Velaniskyte; or they painted workers and peasants with sickles and hammers; or they made their rear from art critiques like A.Andriuskevicius. Thus although a lot of leading artists and simple people always recognized me as talented, but not corrupted juries.

Presently various world's art juries judge in that same politically engaged and corrupted way like soviet ones. Nonsensical "magic" daubs and ugly blemishes made by dirt become winners of competitions, masterpieces are thrown away. According to my own experience an example of mostly corrupted committees appointed to judge competitions is jury of Biennale of Polish Art Foundation in Australia. When I ask them about motivation of their choices, they have no any answer. What does that signify? That signifies I have to continue creation and publication my theories helping for committees to learn to think logically, present decisions with clear reasons and arguments, and withstand any pressing from outside.

In conclusion I would like to warn about forbiddance of plagiarization of any my picture, article, method, research, or idea; my product old, new, or newest. Always I work alone and only alone. Let any cinematographers old or young, any artists with any "secrets" do not try to thieve my ideas.

With all respect,
Jurate Macnoriute

Explanation: in text above words between quotation-marks (" ") signify irony and reverse sense.

P.S. Kadangi šiame puslapyje lankosi ir mane pažįstantieji kaimynėliai, o be vertėjų jie neišsiverčia, pridedu šį prašymą lietuviškai. Štai legalios kaimo bendruomenės landynės savininkai Blinstrubai sunaikino mano paveikslą, kuris tikrai niekuo neprasikalto, kuriuo jie begaliniai džiaugėsi. Nors Zita Blinstrubienė yra silpnų nervų psichiškai nestabili chuliganė ir, galbūt, nepakaltinama sekso vergių motina-verslininkė, tačiau visvien mafijozai Blinstrubai neturi teisės naikinti mano darbus. Jeigu, kieno tai vedini, persigalvojote, atiduokite mano paveikslus man atgal. Kaip bebūtų, visos mano teorijos ir kūrybiniai metodai unikalūs, pačios susikurti, bet ne vogti, skolinti, pirkti, man dovanoti, gauti palikimu, atvežti iš Amerikos, parsisiųsti per eMulę ar iš kitų išmokti. Naikinkite, pupos, jeigu norite, tai, ką patys pasidirbdinate, bet prie mano paveikslų purvinų nagų nekiškite ir negadinkite, trindami juos svogūnais ir kitais bjaurasčiais.

Galėtumėte taip pat, pupos, neklaidinti savęs su savo ''muzikiniais priedais'' - jei man reikia muzikos, susikuriu ją pati, priedus irgi pasidarau ir visada pasidariau pati. Nei jūs man padėjote, nei jūs man padėsite. Nei aš pažinojau jūsų numirėlius, nei jūsų numirėliai, dar nebūdami numirėliais, bent pirštelį yra pajudinę mano labui.

Giliu bepročių šunaujos įsitikinimu aš esanti vagis, sukčė, esanti kalta dėl įvairiausių kažkieno padarytų mano net nesapnuotų nusikaltimų asmenims, kurių niekada nepažinojau, todėl reikia mane pastoviai sekti ir gąsdinti policijos baubu. Bet tegul sekliai įrodo, kad nors krislą kada nors iš kieno nors pavogiau, išsskyrus mano tarpininkavimą 1987 metais, Loretai Lapienytei ir V.Semionovui vagiant valdiškus dažus. Tegul įrodo, kad Loreta Lapienytė, V.Semionovas ir jų vogti dažai turi bent kokį ryšį su mano pačios darbais, dažais ir teorijomis, kad tie du asmenys mano labui ką nors dirbo, nors formaliai esu įtraukusi Lapienytės pavardę į savo disertacijos ekspertų sąrašą, norėdama kompensuoti 1987 metais Semionovo padarytą Lapienytei moralinę žalą. Tegul bepročiai įrodo, kad bent koks lenkas mano labui padarė bent menkiausią darbelį irgi. Tegul bepročiai įrodo, kad mano labui bent koks Martynas ar Martynukas kada nors yra judinę pirštus. Tegul kraujomaišytpročiai šnipai įrodo taip pat, kad mano labui pajudino bent pirštą bent vienas ukrainietis ar ukrainietė. Tegul įrodo, kad ir kiti šnipų įsivaizduojamieji slapti veikėjai kaip kažkokios prizuotos L.Rupšytės mano labui krutino pirštus irgi. Tegul sekliai įrodo taip pat, kad kas nors kada nors atplovė man bent 1 centą pinigų. Teįrodo, kad kam nors kada nors daviau kyšius, išskyrus gydytojams, baimindamasi, kad nenunuodytų operacijų metu. Tegul bepročiai įrodo, kad pirkau kada nors iš kieno nors bent kokį paveikslą, teoriją ar panašiai. Bepročiai šnipai to neįrodo - nors galėtų įrodyti kitką, pvz., kiek daug metų jie mane persekioja, žemina ir apvaginėja.

Jei geraširdiškai padedu kam nors, kas mano labui nieko gero niekada nedarė ir nedarys, šunauja tuoj nusprendžia, kad tai aš atsilyginanti už kažkokius slaptus darbus. Pvz., jei padedu suparaližiuotam J.Kiminiui, tai Kiminius būk tai parašęs man disertaciją ar dar kažką. Jei karo metu morališkai parėmiau serbus, tai būk tai kokie tai serbai man dirbę menotyros ar tapybos srityje.

Taigi susidorojimo su manimi metas nesibaigia, bepročiai šnipai įtarinėja mane esant neužtektinai gudragalve, galėjusia parašyti disertaciją, kad būtinai čia esąs koks tai šuo pakastas, susijęs, pvz., su mano antikarinėmis karikatūromis 1999. Kaip tik atvirkščiai, jie visi labai nori daug kariuomenės ir karų, kaip tik tos karikatūros tik sukomplikavo mano situaciją - jei ne jos, tikriausiai, valdininkai būtų pasiūlę kokią šiltą ir atsakingą tarnybą, o dabar, apspista šnipų, esu be jokios tarnybos, socialinių garantijų, ir mano paveikslus naikina šunauja, remiama valdininkų Valdemaro Jesevičiaus ir G.Grunovienės su šiukšlių konteineriais. Jau tiek metų praėjus vietinė ir tarptautinė šunaujos tebekeršija man už karikatūras, užkirsdami kelią į parodas ir kitaip nužemindami. Tegul šnipai įrodo, kad bent krislu aš buvusi nesąžininga, o ne be įrodymų žaidžia antaniškų paslaugų žaidimus. Tegul šnipai įrodo, kad prof. A.Andriejauskas prisidėjo prie mano disertacijos daugiau, negu rekomendavo literatūros sąrašą egzaminams ir pakoregavo kelis įvadinius ir baigiamuosius disertacijos puslapius. Kuo aš kalta, jei daugelis gudročių moka puikiai laikyti egzaminus, bet nemoka savarankiškai galvoti, dėl ko ir disertacijų neparašo, dėl ko nėra ką ir koreguoti. O aš sugebėjau padaryti milžiniškiausius tyrimus ir parašyti disertaciją, nors, žiūrėdama iš šios dienos, be abejo, kai ką joje keisčiau. Pradžioje valdininkai norėjo, kad rašyčiau ne apie tapybą, o apie tekstilę. Būčiau parašiusi ir tekstilės tema, nors būtų buvę sunkiau, kadangi neturiu audimo staklių ir patyrimo toje srityje.

Dar šunaujos nuomone, aš apsileidusi ir nepakankamai tvarkinga. Sutinku su jumis, valytojos pareigas atlieku paskutinėje eileje, nes svarbesnių darbų yra aibės: turiu tapyti, nes tai mano specialybė, kuria galiu pelnyti bent truputėlį pinigų; turiu atlikti būtinus egzistavimui ūkio darbus - susipjauti ir susikapoti malkas, rankomis išdirbti du daržus, skalbti, virti ir t.t.; spaudžiant terminui, kuriu filmą, dirbdama nežinia už kiek žmonių - scenaristą, režisierių, animatorių, operatorių, aktorius, kompozitorių ir t.t. Tai va, su kokia galybe darbų turiu tilpti į parą. O kur dar teorijos vystymas. Kur pasirūpinimas savo pačios sveikata. O dar turiu prižiūrėti ir gydyti seną tėvą - juk neatiduosi į prieglaudą, kur užmigdo kaip triušius, nors dabar įprasta senus tėvus įduoti nunuodyti gydytojams ar pasamdyti banditus, kad užmuštų, nes kitaip būk tai tu palaikai su tėvais seksualinius santykius.

Dar turiu aptarti "dviračių" klausimą. Kažkada kai kurie įtakingi asmenys mane puldinėjo, būk tai mano teorijos nesančios nieko nauja, tik dviračio išradinėjimas. Absoliučiai be jokio konkretesnio paaiškinimo akademikas A.Gaižutis man prikišinėjo prancūzus, S.Juknevičius vokiečius, N.Tumėnienė įtarinėjo suomius, K.Dereškevičius rusus, A.Šaltenis aplamai nežinia ką, dar kiti bepročiai norėjo man lipinti ukrainiečius - suprask, būk iš kieno tai nurašiusi. Paskutiniu metu randasi naujausia versija bepročių, norinčių sieti mane su baltarusiais. Su baltarusiais todėl, kad profesorių noru 1997 buvau siunčiama į Minską laikyti vieno doktorantūros egzamino, nes Lietuvoje nesą specialistų. Jei jus domina daugiau tas klausimas, klauskite pačių prof. Andrijausko ir Tumėnienės, o aš su jokiais baltarusiais neturiu ir niekada neturėjau absoliučiai jokių reikalų ir esu Minske buvusi tik du kartus gyvenime - tąkart dėl egzamino ir antrukart vežė su ekskursija Arvydas Šaltenis. Taigi, kadangi profesorių meno teorijos ir istorijos žinios nėra begalinės, ir jie abejoja manimi kaip asmeniu, galinčiu pranokti kitus, natūralu, kad jie išreiškė savo dvejones. Dar prisidėjo ir jų pačių gilus nepilnavertiškumo jausmas, kokio aš pati neturiu. Dar, kadangi jie labai mėgsta gaudyti žodžius, juos užvedė ant kelio abejoti manimi mano pačios noras išsiaiškinti 1994 metais, ar kas nors iki manęs nesugalvojo tokio paties spalvų rato, kokį aš turėjau susigalvojusi pagrindiniu apie 1992 metus, ir išsiaiškinau tada, kad mano spalvų ratas unikalus. Bet pagaliau, jeigu profesoriai prikaišiojo man prancūzus, vokiečius ir taip toliau, jie turėjo konkretizuoti savo teigimus, paaiškindami būtent kieno tokių aš nurašiusi ir pasisavinusi. To jie padaryti negalėjo ir negali. Aršus paskutiniųjų metų šunaujos puldinėjimas, įtraukiant net policiją, manau, ir buvo susijęs su tuo jų "dviratiškumo" įtarinėjimu, sustiprėjusiu po to, kai aš pati internete aptikau rusų dailininko K.Vasiljevo eskizuose nubrėžtas linijas, paremtas aukso pjūviu ir buvusias principines mano ankstesniam proporcijų tinklui. Bet tegul puldinėtojai įrodo, kad elementarios linijos Vasiljevo eskizuose esančios tas pats, kas mano teorijos, kad Vasiljevas, pritaikęs tas kelias linijas savo eskizams, nuėjo bent krislu teorijos ir praktikos srityje mano kryptimi toliau tų linijų. Nieko Vasiljevo neturiu, ir nieko Vasiljevas mano neturi - jokių auksinių spalvų ratų jis niekada niekada neturėjo. Jaučiu, šunauja greit mane apkaltins, kad Vasiljevą 1976 metais suvažinėjo traukinys, nors nei aš to Vasiljevo pažinojau, nei žinojau, kad toks yra, nei traukinį kada vairavau ir aplamai Rusijoje esu buvusi tik kokį tuziną kartų Leningrade ir vieną kartą Maskvoje bene 1982 metais, dar kokį porą kartų teko būti Kaliningrade ir kokius penkis sykius Sovietske. Jokių rusų dailininkų niekada neturėjau progos pažinoti, išskyrus 1987 metais šarlataną V.Semionovą iš Mažeikių.

Bet bepročių šunaujos manymu man teorijas ir paveikslus iš Amerikos atsiunčiąs brolis, kuris būk tai ten perkąs ar pavagiąs. Bet šunauja gi turi kažkokiu būdu įrodyti savo skleidžiamus purvinus gandus. Aš galiu smulkiai ir tiksliai išvardinti viską, ką per 17 metų, kuriuos Amerikoje būna mano brolis, esu iš jo gavusi: 2 skaitmeninius fotoaparatus, šiuo metu gan nusenusių modelių; 1 nešiojamą kompiuterį, kurį kartu su savo senuoju kompiuteriu issikeičiau į 1 nenešiojamą; 1 airbrushą; apie 20 teptukų; 1 dėžutę Grumbacherio fabriko įvairių spalvų aliejinių dažų; 300 dolerių; ir kelias bliuskeles bei sijonus, atsiųstus, kai pas mus dar nesimėtė pilni turgai labdaros rūbų. Tai ir viskas.

Aš absoliučiai niekada nesu savinusis autorystės aerobikų, Qigongo, Beitso ir Ždanovo pratimų akims, kompiuterinių programų, nemokamos elektros įrengimų išradimų, lazerio, vasiljeviškų karžygių, kieno tai dainų ir t.t. Bet aš niekam niekada neatiduosiu autorystės to, ką sugalvojau ir padariau pati, t.y. savo dailės teorijų, metodų, kompozicijų ir paveikslų. Jeigu jūs norite iš manęs autorystę atimti, tai darykite tik teisme ir suraskite KONKREČIUS savo "dviratininkus", įrodydami, kad jie tikrai sugalvojo tą patį ir tikrai sugalvojo anksčiau už mane.

Pabaigoje norėčiau visus ir visas įspėti apie draudimą plagijuoti mano idėjas, darbus ir metodus.